Kovinis sportas ir kovos menai: rūšys, skirtumai, nuo ko pradėti? 

Sylwia Stwora-Petela 07.03.2024

Kovos sportas ir kovos menai sulaukia vis daugiau įvairaus amžiaus žmonių, nes net ir laisvalaikiu užsiimant jais galima įgyti naudingos patirties, kuri leidžia lavinti ne tik kūną, bet ir protą. Jei ieškote jums tinkamos treniruočių formos, mūsų vadovas padės sužinoti apie populiariausias sporto šakas ir kovos menus, jų skirtumus, taip pat patars, nuo kurios disciplinos pradėti, priklausomai nuo to, ar norite pagerinti savo fizinę formą, išmokti savigynos, ar lavinti fizinius ir dvasinius įgūdžius. 

Nors kovos menų ir kovinio sporto terminai dažnai vartojami pakaitomis, iš tikrųjų tai yra du skirtingi požiūriai į fizinę kovos ir savigynos veiklą. Pagrindinis kovos menų tikslas – ugdyti savigynos įgūdžius, kovotojo dvasią, gyvenimo filosofiją ir kūno bei proto harmoniją. Jie dažnai susiję su kultūrinėmis ir istorinėmis tradicijomis, o kai kurie turi ir dvasinių bei etinių aspektų. Daugelyje tradicinių kovos menų, pavyzdžiui, dziudo, kung-fu ar aikido, pabrėžiamas charakterio ugdymas, pagarba kitiems ir savikontrolė. Nors kovos menai turi taisykles, dažnai jų mokymas ir praktika gali būti lankstesni. Siekiama tobulinti technikas ir įgyti įgūdžių, kuriuos galima pritaikyti įvairiose gyvenimo situacijose.

Kita vertus, koviniuose sportuose daugiausia dėmesio skiriama varžyboms ir konkrečių taisyklių taikymui siekiant nustatyti nugalėtoją. Varžovai kovoja vienas su kitu, kad pelnytų taškų, laimėtų techniniu nokautu (TKO) arba priverstų varžovą pasiduoti pagal sporto šakos taisykles. Kovines sporto šakas griežtai reglamentuoja sporto organizacijos, kurios nustato kovos taisykles, svorio kategorijas, leistinų smūgių rūšis, varžovų apsaugą ir pan.

Verta paminėti, kad kai kurie kovos menai taip pat yra kovinės sporto šakos, pvz: MMA, imtynės, brazilų džiudžitsu, Muay Thai, kikboksas, karatė arba taekvondo.

Populiariausios sporto šakos ir kovos menai yra boksas, imtynės, karatė, kikboksas, MMA, Judo, taekvondo, Muay Thai arba brazilų džiudžitsu. Kiekviena disciplina turi savo unikalių savybių ir taisyklių, tačiau visos jos reikalauja tvirtybės, disciplinos ir sunkaus darbo, kad pavyktų laimėti varžybose arba išsiugdyti fizinius, dvasinius ir moralinius įgūdžius.

Boksas 

Boksas tai disciplina, kurioje du dalyviai stovi vienas prieš kitą ringe ir kovoja tik kumščiais. Dvikovoje kovojama pagal griežtas taisykles raundais (nuo 3 iki 12 raundų) per tam tikrą laiką (pvz., 3 minutes) su trumpomis pertraukomis tarp raundų. Leidžiami tik smūgiai į priešininko kūną ir galvą. Draudžiama pulti žemiau juosmens, smūgiuoti alkūnėmis ar galva. Varžybų dalyviai skirstomi į svorio kategorijas, kad galėtų varžytis panašaus svorio žmonės. Bokso svorio kategorijų pavyzdžiai: lengvasis, vidutinio svorio, pusvidutinio svorio ir sunkusis svoris. Boksas grindžiamas įvairiomis smūgiavimo technikomis, tokiomis kaip tiesus smūgis, serpantinas, kryžminis smūgis ir kt. Boksininkai stengiasi dirbti tiksliai, greitai ir galingai, kad tiksliai smogtų priešininkui ir kartu išvengtų jo smūgių. Laimi tas boksininkas, kuris nokautuoja priešininką arba laimi prieš jį taškais.

Kikboksas 

Kikboksas tai kovinis sportas, kuriame bokso technika derinama su tradiciniams kovos menams būdingais smūgiais. Kikboksas yra ne tik populiari varžybų sporto forma, bet ir veiksminga savigynos sistema. Jame naudojamos svorio kategorijos, o dalyviai kovoja specialiame ringe, naudodami pasirinktus smūgių ir smūgių kojomis metodus, kad pelnytų taškų arba nokautuotų varžovą. Treniruočių ir kovų metu kovotojai dėvi galvos, rankų ir kojų apsaugas, kad sumažintų sužeidimų riziką. Ši kovinė sporto šaka leidžia išreikšti save per sportines varžybas, ugdo pagarbą varžovui ir sąžiningo žaidimo principą. Tai disciplina, reikalaujanti iš dalyvių ne tik techninių įgūdžių, bet ir valios, ryžto, lankstumo ir fizinio pasirengimo.

Akcijos  

Priešingu atveju imtynės yra viena seniausių kovinių sporto šakų pasaulyje. Imtynėse išskiriami du stiliai:  

  • laisvas, kai žaidėjai gali atakuoti ir gintis bet kuria kūno dalimi.; 
  • klasikinis, kai draudžiama pulti ir gintis kojomis. 

Akcijos tai olimpinė disciplina, reikalaujanti fizinės jėgos, ištvermės, vikrumo ir taktinių įgūdžių. Varžybos skirstomos į svorio kategorijas. Kovojama ant kilimo tiek stovėsenoje, tiek parteryje. Tikslas – įgyti pranašumą prieš varžovą, parverčiant jį ant nugaros arba skiriant taškus už atitinkamų technikų atlikimą (pvz., išvengimą nokauto, varžovo nuvertimą nuo kilimo arba jo kontrolę ant kilimo). Varžybų ir treniruočių metu imtynininkai dėvi galvos, rankų ir kojų apsaugas, kad sumažintų sužeidimų riziką. Imtynės ugdo ir fizinius įgūdžius, ir charakterį. Tam reikia jėgos, vikrumo, ištvermės ir drausmės. Tai taip pat sportas, kuris moko gerbti varžovą, susidoroti su stresu ir varžytis sąžiningai. Imtynės yra puiki kitų kovinių sporto šakų treniruočių forma, nes lavina pagrindinius įgūdžius, pavyzdžiui, kovą ant žemės, priešininko kontrolę ir reakciją į įvairias technikas.  

Judo 

Judo tai japonų kovos menas, kurį XIX a. pabaigoje sukūrė Džigoro Kano ir kuriame daugiausia dėmesio skiriama metimo, smaugimo, smaugimo ir smaugimo technikoms, siekiant įveikti priešininką nenaudojant didelės fizinės jėgos. Be kovos įgūdžių, dziudo yra ir savęs tobulinimo, tarpusavio pagarbos, susivaldymo ir bendradarbiavimo filosofija. Dziudo varžybų dalyviai dėvi gi – specialus kostiumas, padedantis atlikti technikas ir simbolizuojantis šio kovos meno tradicijas. Varžybos vyksta turnyruose ir varžybose, kuriose dalyviai skirstomi į svorio kategorijas ir meistriškumo lygius.

Karatė 

Karatė tai japonų kovos menas, praktikuojamas ant kilimėlio, kuriame daugiausia dėmesio skiriama smūgiams, smūgiams kojomis (apvaliems, priekiniams ir šoniniams), blokams ir išsisukinėjimams. Tai ir savigynos, ir dvasinė praktika. Vienas iš svarbių elementų karatė yra . kata, t. y. tam tikra tvarka atliekamų tikslių metodų seka ir kumite, t. y. treniruočių kovos su kitais varžovais. Karatė daug dėmesio skiriama technikai, tikslumui, lankstumui ir savidisciplinai, taip pat pagarbai treniruočių partneriui, charakterio ugdymui ir pagarbai tradicijoms bei etiketui. Karatė treniruotėmis siekiama ne tik ugdyti kovos įgūdžius, bet ir formuoti asmenybę bei moralę. Yra daug karatė stilių, kurie skiriasi technikomis, filosofija ir tradicijomis, pvz: Shotokan, Wado-ryu, Kyokushin arba Goju-ryu.  

MMA  

MMA (mišrūs kovos menai) tai kovinis sportas, kuriame kovotojai naudoja įvairias technikas ir elementus iš kitų kovos menų ir sporto šakų (bokso, muay thai, imtynių, brazilų jiu-jitsu, dziudo ir t. t.), suteikiančius jiems galimybę varžytis visapusiškiau ir išsamiau. MMA kovos vyksta raundais (jų skaičius priklauso nuo konkrečios organizacijos) šešiakampiame ringe, vadinamame „aštuonkampiu” arba dažniausiai narve. Kovotojai gali kovoti tiek stovėsenoje, kur naudojami smūgiai kumščiais, smūgiai kojomis ir keliais, tiek parteryje, kur gali naudoti smaugimo technikas ir nokautus. Tikslas paprastas – pasiduoti priešininkui arba laimėti taškais ar nokautu. Nepaisant varžybų intensyvumo, MMA labai akcentuojama pagarba varžovui, taisyklių laikymasis ir sportinė etika. 

Muay Thai 

Priešingu atveju Tailando boksas tai dinamiška ir sudėtinga disciplina, kilusi iš Tailando, kurioje naudojami smūgiai kumščiais, smūgiai kojomis, alkūnėmis ir keliais. Muay Thai puikiai tinka ugdyti jėgą, fizinį pasirengimą ir artimos kovos įgūdžius. Tai ne tik populiari sporto ir varžybų forma, bet ir veiksminga savigynos technika. W Muay Thai Kovotojai naudoja įvairius smūgius kumščiais ir alkūnėmis, taip pat galingus smūgius kojomis (pvz., tiesiais kojomis, apvaliais). Daug dėmesio skiriama kovai klinče, t. y. artimoje aplinkoje, kur kovotojai gali naudoti smūgius keliais, alkūnėmis ir kitas technikas uždaroje erdvėje. Muay Thai jungia įvairius kovos menų ir sporto elementus, todėl yra universalesnis kovos stilius, turintis gilias kultūrines šaknis ir tradicijas. Treniruotės yra labai intensyvios ir reikalauja didelio fizinio pasirengimo, kovotojai daugiausia lavina jėgą, ištvermę, lankstumą ir greitį. Varžybos vyksta turnyrų ir įvairaus meistriškumo lygio varžybų forma. 

Brazilų džiudžitsu 

Brazilų džiudžitsu (BJJ) tai kovos menas ir veiksminga savigynos sistema, kurioje daugiausia dėmesio skiriama kovai ant žemės, t. y. daugiausia permetimo technikoms, svertų ir veiksmingų technikų priešininkui uždusinti. Dalyviai lavina griebimo įgūdžius (grappling combat), vengia priešininko atakų ir ieško būdų jam pasiduoti. Brazilų džiudžitsu puikiai tinka ugdyti valią, problemų sprendimo įgūdžius ir kovinę dvasią, nes reikalauja atkaklumo, kantrybės ir susikaupimo. Treniruotės vyksta ant kilimėlių ir tinka tiek vaikams, tiek suaugusiesiems, tiek moterims, nes grindžiamos ne fizine jėga, o technikomis ir strategijomis. BJJ taip pat yra varžybų sportas, sportininkai varžosi skirtingose svorio kategorijose varžybose ir turnyruose..  

Taekwondo 

Taekwondo tai Korėjoje paplitęs kovos menas, kuris taip pat yra savigynos būdas. Šis menas garsėja dinamiškais smūgiais kojomis, smūgiais rankomis, blokais, antžeminėmis technikomis, jėgos, lankstumo, tikslumo ir greičio ugdymu. Tai populiari sporto šaka ir kovos menas, lavinantis tiek fizinius, tiek protinius įgūdžius. Taekvondo treniruotės ugdo ištvermę, raumenų jėgą, lankstumą ir greitį, daug dėmesio skiriama etikai, pagarbai ir savikontrolei. Praktikuojantys taekvondo mokosi tokių vertybių kaip atkaklumas, ryžtas ir pagarba kitiems. Treniruočių ir varžybų metu sportininkai dėvi gi – specialią taekvondo aprangą, o kova dažnai pradedama pasveikinimo ceremonija. Treniruojamos formos (poomsae), t. y. tam tikra tvarka atliekamų tikslių technikų sekos. Taekvondo kovojama specialiame ringe.  

Capoeira 

Capoeira yra unikalus kovos menas, kilęs iš Brazilijos, turintis turtingas kultūrines ir istorines šaknis ir yra veiksminga savigynos sistema. Tai šokio, akrobatikos ir muzikos derinys. Jis atliekamas choreografine forma ir reikalauja glaudžios dalyvių sąveikos. Capoeira vyksta vadinamajame „rodeo”, arba rate, kuriame dalyviai dainuoja, groja instrumentais, šoka ir varžosi tarpusavyje. Capoeiros firminis judesys yra ginga, kurio metu sklandžiai pereinama iš vienos pozicijos į kitą, išvengiama priešininko atakų ir įgyjamas pranašumas. Capoeira apima įvairius akrobatinius elementus, pavyzdžiui, akrobatinius triukus, salto, šuolius ir akrobatines sudėtis, kurie suteikia jai dinamiškumo. Treniruotes ir pasirodymus lydi muzika, įskaitant tradicinius braziliškus instrumentus, tokius kaip berimbau, pandeiro, atabaque ir agogô. Ritmas ir muzika atlieka svarbų vaidmenį nustatant kovos tempą ir stilių. 

Kung-fu  

Kung-fu kitaip Wushu yra tradicinis kovos menas, kilęs iš Kinijos, apimantis daugybę stilių, technikų ir filosofijų, didžiausią dėmesį skiriantis etikai, dvasiniams ir moraliniams aspektams. Egzistuoja daugybė kung-fu stilių, pvz: Shaolin kung-fu, Tai Chi, Wing Chun, Wudang arba Jeet Kune Do. Šis kovos menas naudoja įvairias smūgiavimo kumščiais, alkūnėmis, keliais ir kojomis technikas, kurios yra veiksmingos kovojant įvairiais atstumais. Yra formos (kata), t. y. tam tikra tvarka atliekamų tikslių technikų sekos, tačiau netrūksta ir akrobatinių judesių, kurie suteikia dvikovai efektingumo ir dinamiškumo. Kai kurių kung-fu atmainų atstovai taip pat mokosi kovoti įvairiais ginklais, pavyzdžiui, kardu, lazda, kardu ar ietimi.

Krav Maga 

Krav Maga tai Izraelio savigynos metodas, kuriame daugiausia dėmesio skiriama technikos veiksmingumui ir paprastumui. Jis buvo sukurtas savigynai pavojingose situacijose – naudoja natūralius refleksus ir kūno judesius, todėl jo išmokti gana lengva. Krav Maga daugiausia dėmesio skiriama veiksmingai gynybai nuo užpuolimo, kartu skatinant nedelsiant pereiti į kontrataką, kad būtų greitai pašalinta grėsmė. Nors Krav Maga daugiausia dėmesio skiria savigynai stovint, ji taip pat apima gynybos ant žemės technikas. Taip pat ugdomi psichiniai įgūdžiai, pavyzdžiui, pasitikėjimas savimi, gebėjimas valdyti stresą ir priimti greitus sprendimus.

Kendo 

Kendo iš Japonijos kilęs kovos menas, kuriame imituojamose dvikovose naudojami bambukiniai kardai (shinai). Šios disciplinos esmė – ugdyti charakterį, valią ir pagarbą kitiems. Kendo praktikuojantieji mokosi tokių vertybių kaip sąžiningumas, pagarba, nuolankumas ir atkaklumas. Tai konkurencinga sporto šaka, kurioje dalyviai kovoja tarpusavyje, stengdamiesi pelnyti taškų pataikydami į tam tikras priešininko kūno vietas. Kovotojai dėvi specialų šalmą, vadinamą „godu”, kad apsaugotų galvą ir veidą, o treniruotės dažnai vyksta apsirengus tradiciniais drabužiais ir turi apeiginių elementų. Kaip ir kituose japonų kovos menuose, Kendo naudojama diržų sistema (Obi), kuri rodo praktikuojančiojo meistriškumo lygį.

Sporto ar kovos menų praktikavimas turi daug naudos fizinei ir psichinei sveikatai, pradedant nuo fizinio pasirengimo gerinimo, pasitikėjimo savimi ir savidisciplinos didinimo bei tarpasmeninių įgūdžių ugdymo. Sporto ir kovos menų treniruotės įtraukia visą kūną, todėl pagerėja ištvermė, jėga, lankstumas ir judesių koordinacija. Reguliariai treniruodamiesi galėsite išmokti savigynos technikų, dėl kurių jausitės labiau pasitikintys savimi ir įgysite gebėjimų reaguoti grėsmingose situacijose. Dėl išsiskiriančių endorfinų (vadinamųjų laimės hormonų) jie padeda sumažinti streso lygį ir pagerinti nuotaiką. Disciplina ir sunkios treniruotės ugdo ryžtą, atkaklumą ir gebėjimą įveikti sunkumus, o būtinybė susikoncentruoti į savo judesius, techniką ir taktiką prisideda prie kognityvinių gebėjimų gerinimo. Kadangi sporto ir kovos menų treniruotės reikalauja reguliarumo, savidisciplinos ir motyvacijos, tai gali persikelti ir į kitas gyvenimo sritis. Treniruočių metu dažnai dirbama su partneriais / treneriais / mokytojais, todėl atsiranda pasitikėjimas ir pagarba kitiems, taip pat ugdomi bendravimo ir socialiniai įgūdžiai. Be to, sportuodami ir užsiimdami kovos menais galite susipažinti su panašių interesų, tikslų ar gyvenimo filosofijų turinčių žmonių bendruomene, o tai sukuria galimybes užmegzti naujas draugystes ir santykius. Verta pridurti, kad daromos pažangos, laimėtos kovos ar įveikti nauji iššūkiai suteikia daug pasitenkinimo ir džiaugsmo. 

Prieš pasirinkdami konkretų kovos meną ar sporto šaką, apsvarstykite savo tikslus (savigynos, sveikatos, dvasinio tobulėjimo ar sporto varžybų), pageidavimus ir fizinio aktyvumo lygį. Kai kuriose disciplinose daugiau dėmesio skiriama smūgių ir smūgiavimo technikai, kitose – metimams ir darbui ant žemės, dar kitose – kūno ir proto harmonijai. Norite varžytis ir siekti sportinių trofėjų? Rinkitės boksą, imtynes arba Tailando boksą. Jums svarbiausia įvairovė ir įvairiapusiškumas? Išbandykite MMA. Jus domina saviugda, fizinio pasirengimo gerinimas, fizinio pasirengimo tobulinimas ar darbas su charakteriu? Išbandykite save tokiuose kovos menuose kaip karatė, dziudo ar tekvondo. Norite išmokti savigynos technikų? Išbandykite Krav Maga, BJJ arba Capoeira. 

Verta pabrėžti, kad bet kokios kumščio, karatė, MMA ar dziudo treniruotės reikalauja reguliarumo, atsidavimo ir kovinės dvasios, tačiau taip pat teikia daug pasitenkinimo ir naudos praktikuojančiam asmeniui, įskaitant fizinių ir protinių įgūdžių tobulinimą. Be to, jos formuoja charakterį ir etiką, kurie naudingi ne tik ringe ar ant kilimo, bet ir kasdieniame gyvenime. Sporto ir kovos menų privalumas tas, kad jais galima užsiimti bet kokio amžiaus ir bet kokio lygio. Sporto klubuose ar vietos mokyklose paprastai veikia tiek vaikų, tiek suaugusiųjų grupės. 

Prieš priimant sprendimą verta apsilankyti keliuose klubuose ir (arba) mokyklose, kuriose mokomasi tam tikro kovos meno ar sporto šakos. Stebėkite užsiėmimus, bendraukite su instruktoriais ir sužinokite, kokios galimybės siūlomos pradedantiesiems. Kaip ir visais kitais atvejais, labai svarbu, kad treniruotes vestų patyręs instruktorius ir kad jos vyktų saugioje aplinkoje, o jų intensyvumas ir lygis atitiktų jūsų gebėjimus. Pradžioje pakanka 2-3 treniruočių per savaitę. Jei abejojate, galite lankyti kelių disciplinų treniruotes, kad būtų lengviau nustatyti, kuri forma artimiausia jūsų charakteriui, pomėgiams, polinkiams ir tikslams. 

Rekomenduojami produktai